Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2010 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Konstatuota, kad naujoji priėmimo e-sistema gerokai supaprastino stojimo procedūras ir užtikrina priėmimo skaidrumą. Išlaikytas aukštas studijų prieinamumas. Dauguma Lietuvos gabiausiųjų abiturientų renkasi studijas Lietuvoje.

 

„Džiaugiamės, kad Prezidentė apskritai mokslo ir studijų reformą palaiko, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Priėmimo nesklandumus pripažįstame – juos iš karto taisėme ir ištaisėme nelaukdami priėmimo pabaigos. Į  kiekvieną individualų atvejį buvo tuoj pat reaguojama ir problema sprendžiama.“

 

Švietimo ir mokslo ministras pabrėžė, kad dėl pasitaikiusių nesklandumų nevertėtų pamiršti esminių laimėjimų. Išlaikytas aukštas studijų prieinamumas. Įstojo 80 proc. pareiškusių norą studijuoti, kas antras stojantysis, arba beveik du trečdaliai priimtųjų studijuoti, gavo valstybės finansavimą.

 

Didžioji dauguma gabiausiųjų Lietuvos abiturientų pasirinko studijas Lietuvoje. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo 771 „šimtukininkas“. Per 80 proc. šiemetinių abiturientų, iš brandos egzaminų gavusių „šimtukus“, taip pat 222 dalykinių olimpiadų prizininkai ir 107 sporto rinktinių nariai mokysis Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Jie stojo ne tik į populiariausias specialybes, bet ir į mažiau populiarias, bet perspektyvias, tokias kaip fizika, biochemija, molekulinė biologija, genetika, informatika.

 

Valstybės finansavimą gavo geriausieji – konkursiniai balai, ypač valstybės finansuojamose vietose, aukštesni nei pernai metais. Sumažėjo konkursinių balų atotrūkis universitetuose ir kolegijose. Palyginti su 2009 m., pagerėjo priėmimas į valstybės finansuojamas technologijos mokslų studijas, kolegijose kur kas aukštesni įstojusiųjų balai – minimalus balas užaugo nuo 2 iki 7.

 

Ministras atkreipė dėmesį, kad vertinant gautą studijų krepšelių skaičių, šių metų priėmimas dar aiškiau atskleidė, kad kai kurioms aukštosioms mokykloms reikia peržiūrėti veiklos strategijas ir priimti sprendimus, kurie sustiprintų jų pozicijas. Didžioji dalis regioninių kolegijų yra stiprūs stojančiųjų traukos centrai. Prastesnius rezultatus gavusios aukštosios mokyklos turėtų įvertinti savo silpnąsias vietas ir koncentruotis į stipriąsias.

 

2010 m. pakankamai norinčiųjų studijuoti nesurinko 59 studijų programos: 36 universitetuose, 23 kolegijose. 2009 m. nebuvo vykdoma 51 nerentabili studijų programa: 31 universitetuose ir 20 kolegijose. Nerentabilių programų yra Vilniaus, Kauno bei regioninėse aukštosiose mokyklose – socialiniuose, humanitariniuose, biomedicinos moksluose ir menų studijų srityse. Dauguma šių programų neatlaikė vidinės konkurencijos – abiturientai rinkosi kitas tos pačios krypties studijų programas, todėl grėsmės, kad nebeliks reikalingų valstybei specialybių, nėra. Aukštosios mokyklos turi įgyvendinti vidinę kokybės priežiūrą ir sukurti efektyvias priemones, kaip atsižvelgiant į valstybės poreikius atnaujinti studijų programas ir sudominti stojančiuosius.

 

Švietimo ir mokslo ministras pristatė priemones, kurių bus imtąsi tobulinant priėmimą į aukštąsias mokyklas 2011 m. Kitąmet bus siekiama iš esmės patobulinti abiturientų informavimo tvarką, kad prieš prasidedant bendrajam priėmimui ir kiekvieno etapo metu jie gautų aiškią ir operatyvią informaciją. Taip pat numatoma teisiškai reglamentuoti, iki kada turi būti išduoti brandos atestatai – tam, kad duomenys informacinę priėmimo sistemą pasiektų laiku. Siekiant, kad nebūtų klaidų įvedant brandos egzaminų bei kitus atestato duomenis į informacinę sistemą, mokyklos bus skatinamos pereiti prie elektroninio dienyno sistemos.