Birželio 14-17 dienomis Strasbūre vyko eilinė Europos Parlamento plenarinė sesija, kurioje netrūko kiekvienam ES gyventojui aktualių temų. Itin daug aistrų europarlamentarų tarpe sukėlė jau kelis metus besitęsianti maisto ženklinimo sistemos peržiūra bei darbo laiko apribojimų įvedimas savarankiškai dirbantiems vairuotojams. Taip pat EP balsavo dėl tarptautinių porų skyrybų tvarkos supaprastinimo, Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programos finansavimo, paramos žmogaus teisių gynėjams, pritarė euro įvedimui Estijoje bei su išlygomis patvirtino JT Tūkstantmečio vystimosi tikslų ataskaitą. 

Pagalba besivystančiam pasauliui ir žmogaus teisių gynėjams

Antradienį Europos Parlamento nariai balsavo dėl Jungtinių Tautų (JT) Tūkstantmečio vystymosi tikslų vidurio laikotarpio pažangos ataskaitos, kurios šešėliniu pranešėju nuo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijos (ALDE) dirbo Leonidas Donskis. Nors europarlamentarai, išskyrus Europos liaudies partijos frakciją (PPE), balsavo už pagrindinį dokumento tekstą, atskirais balsavimais nedideliu balsų skirtumu buvo atmesti siūlymai vienašališkai įvesti naują mokestį, kurio pagalba būtų finansuojamos vystimosi programos, bei teisiškai įpareigoti ES valstybes nares skirti 0,7 proc. savo pajamų pagalbai besivystančiam pasauliui.

Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas, įvertinęs metinę žmogaus teisių situacijos ataskaitą, savo iniciatyva parengė rezoliuciją, raginančią sustiprinti ES paramą žmogaus teisių gynėjams. Rezoliucijos autorė Užsienio reikalų komiteto narė Heidi Hautala taip pat yra ir Žmogaus teisių pakomitečio, kurios narys ir savo frakcijos koordinatorius yra Leonidas Donskis, pirmininkė. Anot L. Donskio, žmogaus teisės yra būtent ta sritis, kurioje Europos Parlamentas turi itin daug politinių įrankių ir gali ženkliai prisidėti prie žmogaus teisių situacijos pasaulyje gerinimo. Ketvirtadienį europarlamentarų patvirtintas Heidi Hautala parengtas dokumentas numato itin konkrečias priemones ir mechanizmus, kurie užtikrintų nuoseklią ir sistemingą žmogaus teisių gynėjų apsaugą Europos Sąjungoje: tai ir skubos tvarka išduodamos vizos, laikinos apsaugos ir būsto suteikimas, prieglobstį suteikiančių miestų iniciatyva, finansiniai ištekliai bei kita.

Aktualu daugeliui: maisto ženklinimas, apribojimai vairuotojams ir ... paprastesnės skyrybos

Trečiadienį europarlamentarai balsavo už tai, kad savarankiškai dirbantys autobusų ir sunkvežimių vairuotojai turi laikytis tokių pačių darbo ir poilsio laiko reikalavimų kaip ir didesnių bendrovių vairuotojai: vairuotojų darbo laiko direktyva leidžia vairuotojams dirbti vidutiniškai iki 48 val. per savaitę ir neviršijant 60 val. per savaitę.  Nors Europos Komisija siūlė ir toliau taikyti praėjusiais metais baigusią galioti išimtį savarankiškai dirbantiems vairuotojams, europarlamentarai nesutiko su šiuo pasiūlymu. Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcija (ALDE), kuriai priklauso Leonidas Donskis, sutiko su EK pasiūlymu ir pasisakė už išimties savarankiškai dirbantiems vairuotojams taikymą, teigdama, kad minėtosios išimties netaikymas padarys didžiulę žalą vidutiniam ir smulkiajam verslui bei padidins administracinę naštą, kurios įgyvendinimas apskritai bus sunkiai įmanomas. EP priimtas kontraversiškas sprendimas visgi netaikyti minėtosios išimties neigiamai paveiks ir sunkiai ekonominę krizę pergyvenančius Lietuvos savarankiškai dirbančius vairuotojus.

Europos Komisijos maisto produktų ženklinimo sistemos peržiūra buvo pradėta jau prieš du su puse metų. Kadangi Europos Komisijos pateiktam projektui praėjusios kadencijos europarlamentarai pateikė net 1332 pakeitimus, tolimesnis darbas buvo perduotas jau naujosios kadencijos Europos Parlamentui. Maisto produktų ženklinimas yra viena iš tų gyvenimo sričių, su kuria savo kasdienėje aplinkoje susiduria kiekvienas ES pilietis, tad karštų diskusijų, maisto gamintojų, lobistinių organizacijų argumentų šia tema netrūksta ir dabar – kokia informacija turi būti pateikta ant produkto etiketės, ar ji turi būti itin detali, kurią studijuodamas pirkėjas sugaiš daugybę laiko arba iš viso jos neskaitys, o gal supaprastinta, žyminti produkto sudėtyje esančių produktų poveikį sveikatai lengvai suprantamais, tačiau primityviais simboliais? Trečiadienį europarlamentarai balsavo už Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto gerokai pakeistą EK pateiktą reglamento projekto tekstą. Europarlamentarai siūlo reikalauti maisto produktų pakuotėse privalomai nurodyti energijos, riebalų, angliavandenių, cukraus bei druskos kiekį, o mėsos, pieno produktų, šviežių vaisių ir daržovių pakuotėse – ir kilmės šalį. Tačiau europarlamentarai nepritarė siūlymui įteisinti „šviesoforo“ tipo žymėjimą, kuomet sveikatai nekenksmingi gaminiai būtų žymimi žalia spalva, kenksmingesni – geltona, o labiausiai kenksmingi – raudona.

Keturiolikos ES šalių piliečiai, sudarę santuokas su užsieniečiu, nuo šiol galės paprasčiau įforminti skyrybas. Plenarinėje sesijoje Strasbūre europarlamentarai balsavo už tarptautinių porų skyrybų taisyklių supaprastinimą. Sutuoktiniams bus leista susitarti dėl šalies, kurios teismas nagrinės skyrybų bylą ir kurios teisė bus taikoma skiriantis. Tai galės būti vieno iš sutuoktinių pilietybės šalis arba valstybė, kurioje pora gyveno pastaruosius trejus metus. Lietuva kol kas nedalyvauja šioje iniciatyvoje, nuogąstaudama, kad Lietuvoje, kurioje nėra įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos, gali kilti neaiškumų, įforminant homoseksualių porų skyrybas.

Baltijos jūra ir geros naujienos prie jos gyvenantiems estams

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų ES. Siekdamos pataisyti padėtį, aštuonios ES šalys – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija – parengė ir įgyvendina Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą „BONUS-169“. Trečiadienį Europos Parlamentas didele balsų daugumą nusprendė 2010-2013 m. laikotarpiui skirti šiai programai 50 mln. eurų iš ES biudžeto. Dar tiek pat turėtų jai skirti turės pačios šalys. Įsipareigojimas siekti, kad ES lygiu būtų sukurta ambicinga Baltijos jūros strategija, kuri užtikrintų regiono ekologinių ir energetinių problemų sprendimą, yra įtvirtintas ir LR Liberalų sąjūdžio EP rinkimų programoje.

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė euro įvedimui Estijoje 2011 m. sausio 1 d. Europarlamentarai teigiamai įvertino Estijos pastangas mažinti biudžeto deficitą, taip pat paragino šalies vyriausybę užkirsti kelią galimam kainų padidėjimui prisidengus euro įvedimu.