Lietuvoje lankęsis Europos probacijos organizacijos sekretorius Leo Tigges teigia, kad tinkama nuteistųjų integracija į visuomenę yra viena svarbiausių visuomenės saugumo užtikrinimo priemonių. 

Siekiant tai užtikrinti, reikia ne tik efektyvaus valstybės institucijų darbo, bet ir žmonių tikėjimo, kad asmuo gali pasikeisti. L. Tigges teigimu, asmenį, padariusį nusikaltimą, būtina nubausti, tačiau jam atlikus bausmę, ne mažiau svarbu padėti integruotis atgal į visuomenę. Šiuo atveju svarbų vaidmenį vaidina visi - pradedant teisėsaugos institucijomis, kalinimo įstaigomis, politikais, baigiant eiliniais žmonėmis. Itin svarbu, kad už tai tiesiogiai atsakingos pataisos inspekcijos, jose dirbantys specialistai būtų tie pagalbininkai, kurie rūpintųsi ir padėtų nuteistam asmeniui išspręsti praktines, finansines ir psichologines problemas išėjus į laisvę.

„Prižiūrint nuteistuosius reikia rūpintis ne tuo, ar laiku pavyks pagauti juos už rankos darant naują nusikaltimą, o stengtis padaryti viską, kad asmeniui nekiltų noras vėl nusikalsti. Tai yra labai svarbus visuomenės saugumo veiksnys. Jei nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, žmonės bus saugesni, jiems nereikės mokėti už nuteistųjų išlaikymą“, - sako L. Tigges.

Svečias pabrėžė, kad labai svarbu kuo plačiau taikyti alternatyvias priemones, o ne stengtis asmenį įkalinti. „Sėkminga probacija gali pasiekti keletą tikslų – mažinti kalinčių asmenų skaičių, didinti žmonių saugumą ir padėti nuteistiesiems resocializuotis. Pvz., Olandijoje ir Norvegijoje tai padėjo uždaryti net 6 kalėjimus. Vertinant asmens nusikaltimą, jo riziką pakartotinai nusikalsti, pirmiausia turi būti apsvarstoma galimybė pritaikyti alternatyvią bausmę, kuri padėtų jam pasitaisyti, o ne siųsti tiesiai į kalėjimą, kur jis dažniausia išmoksta priešingų dalykų. Žinoma, įkalinimo įstaigos būtinos, kad nuteistas asmuo, kuriam nepaskirta laisvės atėmimo bausmė žinotų, jog nevykdydamas alternatyvios sankcijos ar nesilaikydamas skirto režimo jis gali būti nusiųstas atgal į kalėjimą“, - sako L. Tigges.

Vertindamas Lietuvoje veikiančią probacijos sistemą, svečias atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų šalies dar laukia nemažai iššūkių, kol sukursime sėkmingai veikiančią probacijos sistemą, tačiau pabrėžė, kad einame teisingu keliu. Jo teigimu, daugumoje Europos šalių probacijos tarnybos veikia savarankiškai, atskirai nuo kalėjimų struktūros, o jose dirbantys žmonės yra ne pareigūnai, bet specialistai - socialiniai darbuotojai, psichologai. Mūsų šalyje probacijos sistemą taip pat norima perorientuoti į tokį modelį, o siekiant tai padaryti Teisingumo ministerija jau yra parengusi Probacijos įstatymo pataisas, kurioms jau pritarta ir Vyriausybėje. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, šie siūlymai, kuriems dar turi pritarti Seimas, turėtų iš esmės pakeisti probacijos sistemą, leistų mažinti nuteistųjų laisvės atėmimo įstaigose skaičių, sėkmingai juos reintegruoti, kartu sutaupyti nemažai biudžeto lėšų. Pertvarkius probacijos tarnybų institucinę sistemą, šiuo metu už probacijos vykdymą atsakingos penkios regionų pataisos inspekcijos būtų reorganizuotos į Lietuvos probacijos tarnybą.

L. Tigges teigimu, jei Lietuva įvykdys šią reformą ir imsis numatytų priemonių, bus žengtas didelis žingsnis pirmyn, kuriant stipresnę ir stabilesnę, labai kryptingai į pagalbą asmeniui orientuotą sistemą.