Šiandien Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - Teismas) 17 teisėjų Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Kononov prieš Latviją, kuriame 14 teisėjų balsų persvara prieš 3 konstatavo, kad Latvija, 2004 m. nuteisusi pareiškėją Vasilijų Kononovą už karo nusikaltimą, įvykdytą 1944 m., brutaliai nužudžius 9 Mazie Bati kaimo civilius gyventojus, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnyje įtvirtinto „nėra bausmės be įstatymo“ principo. Teismo Didžiosios kolegijos sprendimas yra galutinis.

Primintina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo 7 teisėjų kolegija sprendimą byloje Kononov prieš Latviją priėmė 2008 m. liepos 24 d. Byloje pareiškėjas skundėsi pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnį, kad veikos, už kurias jis yra nuteistas Latvijos teismų, jų padarymo metu nebuvo pripažįstamos nusikaltimais nei pagal nacionalinę, nei pagal tarptautinę teisę. Pareiškėją Latvijos teismai yra pripažinę kaltu ir nuteisę pagal Latvijos Respublikos baudžiamąjį kodeksą dėl karo nusikaltimų, kuriuos jis įvykdė Latvijoje vokiečių okupacijos metais prieš civilius gyventojus. Nuspręsta, kad pareiškėjas turi atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus už tai, jog vadovavo raudonųjų partizanų būriui, kuris 1944 m. gegužės 27 d. Mazie Bati kaime įvykdė baudžiamąją egzekuciją. Jos metu pareiškėjo vadovaujamo būrio vyrai nužudė 9 minėto kaimo gyventojus, nes jie tariamai kolaboravo su vokiečiais, kuriems prieš trejetą mėnesių buvo išdavę 12 partizanų.

Teismas 2008 m. liepos 24 d. sprendime 4 teisėjų balsų persvara prieš 3 konstatavo, kad pareiškėjo nuteisimas, pagrįstas nacionalinės teisės normomis aiškiai pažeidė Konvencijos 7 straipsnio (nėra bausmės be įstatymo) reikalavimus, nes, net ir darant prielaidą, kad jis 1944 m. padarė vieną ar kelis nusikaltimus pagal bendrąsias teisės normas, jau 1954 m. buvo suėjęs baudžiamojo persekiojimo už juos senaties terminas. Teismo manymu, 1944 m. pareiškėjas negalėjo pagrįstai numatyti, kad jo veiksmai prilygo karo nusikaltimams pagal tuo metu taikytinas tarptautinės teisės normas, reglamentavusias elgesį karo metu.

Latvijos Vyriausybės prašymu minėta byla Teismo Didžiajai Kolegijai buvo perduota svarstyti 2009 m. sausio 26 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai pritarus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme kreipėsi į Teismo pirmininką, kad jis leistų Lietuvos Respublikai šioje byloje dalyvauti trečiosios šalies teisėmis. Teismo pirmininkui tokį leidimą davus, buvo pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinės pastabos dėl istorinių ir teisinių aplinkybių vertinimo Baltijos šalyse II Pasaulinio karo metais ir jų reikšmės šiai bylai. Pastabose buvo atkreiptas Teismo dėmesys į du aspektus: 1) Baltijos valstybių teisinio statuso II Pasaulinio karo metais ir su tuo susijusių tarptautinės teisės klausimų; 2) Sovietų ginkluotų pajėgų veiksmų prieš Baltijos šalių gyventojus kvalifikavimo pagal tarptautinę humanitarinę ir baudžiamąją teisę. Byloje nuo pat pradžių trečiosios šalies teisėmis dalyvavo ir Rusijos Federacija, nes pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis.

Didžioji Kolegija savo sprendime pripažino, kad pareiškėjo vadovaujamo raudonųjų partizanų būrio Mazie Bati kaime įvykdyta baudžiamoji egzekucija pagal 1944 m. tarptautinę teisę laikytina karo nusikaltimu. Taigi 1944 m. pareiškėjas galėjo pagrįstai numatyti, kad jo veiksmai prilygo karo nusikaltimams pagal tuo metu taikytinas tarptautinės teisės normas, reglamentavusias elgesį karo metu. Teismas pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę nei 1944 m., nei vėliau karo nusikaltimams senaties terminai nėra taikomi.

Latvijos Vyriausybės manymu, Teismo sprendimas Kononov byloje patvirtina visuotinai pripažįstamą tarptautinės teisės principą, kad atsakomybė už karo nusikaltimus turi būti individualizuota ir veiksminga, ir kad tokie nusikaltimai negali būti pateisinami nusikaltėlio priklausymu tam tikrai valstybinei, politinei, ideologinei ar kitai grupei. Latvijos užsienio reikalų ministerija pareiškė padėką Lietuvos Respublikai už dalyvavimą byloje Kononov prieš Latviją trečiosios šalies teisėmis, palaikant Latvijos Vyriausybės poziciją.