Vakar vykusiame Europos Parlamento Vystymosi komiteto posėdyje buvo svarstomas pranešimo projektas dėl pažangos įgyvendinant JT Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Komitetas didžiąją dalimi pritarė šio dokumento rengimo ALDE šešėlinio pranešėjo europarlamentaro Leonido Donskio siūlymams ir papildymams.

 
Leonidas Donskis, po du mėnesius vykusių konsultacijų, informacijos rinkimo ir apibendrinamojo darbo pagrindinio pranešėjo Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nario M. Cashman parengtą projektą siūlė papildyti septyniais pakeitimais, iš kurių penki Vystymosi komiteto buvo priimti ir bus įtraukti į EP plenarinei sesijai pateiktą pranešimo projektą.

  
„Siekiau, kad pagrindinis mano indėlis rengiant šį dokumentą, didele dalimi tapsiantį bendru ES balsu, būtų užtikrinti, kad šis pranešimas netaptų dar vienu patogaus kalbėjimo pavyzdžiu, išliekant toje pačioje „komforto zonoje“. Norint, kad ši EP pozicija būtų pastebėta ir naudinga, turime jai suteikti pridėtinės vertės, iškeliant naujus aspektus bei problematiką“, - apie savo teiktus pasiūlymus kalbėjo L. Donskis.

  
Vienas pagrindinių Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos (ALDE) šešėlinio pranešėjo L. Donskio tikslų buvo pranešime atkreipti dėmesį, kad JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų programos turi būti nukreiptos ne tik į tradicines pagalbos gavėjas – mažiausiais išsivysčiusias valstybes Afrikoje ir kituose regionuose, bet ir į vadinamąsias „vidutinių pajamų“ besivystančias šalis pačioje Europoje bei Centrinėje Azijoje. Apie pastarąsias pagrindinės pagalbos donorės turi palyginti mažai informacijos, nors politiniai režimai, pavyzdžiui, Uzbekistane ar Turkmėnistane, yra ne mažiau žiaurūs ir engiantys nei kai kuriose Afrikos šalyse. Svarbu nepalikti nuošalyje ir regionų, kenčiančių nuo įsisenėjusių konfliktų, pavyzdžiui, ES kaimynystėje esančių Padniestrės ar Kalnų Karabacho. JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų kontekste būtina kalbėti apie šias šalis ir jų situacijas, kadangi bloga politinė bei saugumo aplinka yra pražūtinga vystymuisi, o vystymasis savo ruožtu neatskiriamas nuo žmogaus teisių situacijos.

  
„Dirbdamas savo ALDE frakcijos šešėliniu pranešėju, veikiau visų pirma kaip lietuvis ir Rytų europietis, kuris geriau nei daugelis kolegų vakariečių supranta šią problematiką. Esame natūraliai jautresni kai kurioms pasaulio valstybėms, kurių politinis likimas mums yra atpažįstamas – tai likimas, kokį joms lėmė jų istorija ir buvimas Sovietų Sąjungos sudėtyje. Problemos tose šalyse yra ne tik skurdas, kurį bene dažniausia akcentuoja vakariečiai, bet ir priverstinis vaikų darbas, smurtas prieš moteris, nesaugumo jausmas“, - teigia L. Donskis.

  
Pranešimas „Dėl pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus: laikotarpio vidurio peržiūra besirengiant 2010 m. rugsėjo mėn. JT aukščiausiojo lygio susitikimui“ Europos Parlamento plenarinei sesijai balsavimams bus pateiktas jau birželio mėnesį. EP dokumentas birželio 17-ąją bus pristatytas ES Vadovų tarybai, juo EP prisidės prie Europos Sąjungos pozicijos dėl JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų vidurio laikotarpio pažangos rengimo. Pastarąją ES aukščiausieji pareigūnai pristatys Jungtinių Tautų viršūnių susitikime, įvyksiančiame šių metų rugsėjį Niujorke, JAV.

  
Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslai – tai aštuoni tarptautiniai tikslai, kuriuos 192 Jungtinių Tautų narės bei 123 tarptautinės organizacijos susitarė pasiekti iki 2015 metų. Tai itin didelio skurdo bei bado, vaikų mirtingumo rodiklių mažinimas, kova su epidemijomis, pradinio mokslo prieinamumas, lyčių lygybės, tvaraus vystymosi skatinimas ir kt.